kūkykla

kūkyklà sf. (2), kukyklà (2) 1. kauksmas, riksmas: Prie kožnos bisros pasidaro didė kukykla J. 2. vieta, kur laikosi, kūkiasi vilkai: Gedimins tą naują vietovę pramanė Vilniu nu žodžio lietuviško vilioti vilkus, kurie tūse lieknūse kūkyklas savo turėjo S.Dauk.